Suomių architektas Seppo Koho išsilavinimą įgijo net dvejose aukštosiose mokyklose: Helsinkio Dailės akademijoje bei Tampere Technologijų institute. Įkūręs architektūros studiją Sesign Oy Helsinkyje, jis nuo 1995 m. išskirtinai bendradarbiauja su suomių gamintoju Secto Design. Jo kuriami išskirtiniai, architektūriški šviestuvai – vieni žymiausių kūrėjo darbų. Įdomu tai, kad kiekvieno naujo dizaino prototipą savo rankomis gamina pats Seppo.

Daniel Enoksson savo vardo dizaino studijos įkūrėjas, kuri nuo 2008 gyvuoja pačioje Stokholme. Daniel dirba su įvairiausiais industrinio dizaino projektais, interjeru bei architektūra. Šis kūrėjas ypač garsėja savo sugebėjimu atsakyti tiek į gamintojo, tiek ir į ir vartotojo poreikius bei kuo puikiauisiai prisitaikyti bendradarbiaujant su kolegomis.
Šio dizianerio kūryba funkcionali ir estetiška, savo darbuose jis ypač mėgsta naudoti netikėtas, netipines medžiagas.

Thomas Bentzen studijos Thomas Bentzen Industrial Design įkūrėjas. Ši studija, įkurta 2010 metais, randasi Kopenhagoje, kur Thomas taip pat studijavo Karališkoje danų meno akademijoje.
Šio dizainerio darbai pasižymi paprastumu, racionalumu bei funkcionalumu. Thomas siekia „pakutenti“ vartotojo smalsumą, įpina šviesios ironijos. Tuo pačiu tai kūrėjas, kurio darbai remiasi giliomis danų dizaino tradicijomis, įgūdžiais ir išsamiu procesu. Modelių ir prototipų gamyba – svarbi kūrybinio proceso dalis, kuri leidžia vartotojui pristatyti išieškotą gaminio versiją.
Thomas Bentzen savo karjeroje bendradarbiavo su tokiais gamintojais kaip B&O Play, HAY, Louis Poulsen, Menu, Muuto, RoomCPH, Royal Copenhagen ir kt.

Leif Jørgensen danų dizaineris ir architektas, šioje srityje dirbantis jau nuo 1989 metų. Leif ypač daug nuveikęs mados pasaulyje: yra sūkūręs daugybe mados parduotuvių interjerų, dizaino koncepcijų, tačiau tuo pačiu jis dirba ir ties pramoniniu dizainu, kuria visuomeninių ir privačių erdvių interjerus.
Lief ypač svarbus socialinis kūrybos kontekstas: šiuolaikinis žmogus diktuoja architektūros, industrinio dizaino kryptis, bet tuo pačiu aplinka, pastatai taip pat įtakoja socialinius pokyčius ir sroves. „Nauji gamybos metodai ir technologijos atveria naujas dizaino galimybes, praplečia ribas“, sako Lief.
Šis plataus spektro kūrėjas savo darbuose analizuoja tiek meninius, tiek ir komercinius kuriamo objekto aspektus, neapsiriboja vien daikto pateikimu, lygiagrečiai vysto ir dizaino strategijas, idėjas.

Sam Weller britų dizaineris, kilęs iš Bato, JK. Šis jaunas, bet jau pripažintas kūrėjas nebijo eksperimentuoti, jo sukurti daiktai paremti inžineriniais sprendimais, lydimi netikėtų idėjų bei koncepcijų.
Sam projektas PUBLIC RESONANCE („public resonance“ iš anglų kalbos „visuomeninis rezonansas“) – mediniai spaustukai įtemptai prisukti prie viešose erdvėse esančių paviršių ir sujungti su garso kolonėlėmis, transliuoja miesto garsus, kurie dažniausiai lieka neišgirsti, foniniai, o dizainerio dėka atgyja, išsiveržia į miesto triukšmo paviršių.  
Asociacijos su muzika įžvelgiamos ir visoje Sam kūryboje: kaip ir pati melodija yra judėjimas, taip ir jo kūriami daiktai regis atspindi patį kūrybos procesą, įvairios daikto formavimosi stadijos vis dar akivaizdžios baigtiniame variante, o atsikratojantys elelmentai kuria daikto ritmiką.
Nenuspėjamas, darbštus kūrėjas, kurio darbų laukiama su dideliu  nekantrumu.

Scholten & Baijing dizainerių duetas, kurį sudaro Stefan Scholten ir Carole Baijings šeimyninis duetas. Partnerystė tebuvo pradinis šios poros projektas ir per pastaruosius 10 metų, jie ženkliai prisidėjo prie danų dizaino istorijos kūrimo. Scholten & Beijing vardas neatsiejamas nuo pereinamų vaiskių spalvų, tekstilės gaminių bei nuoširdžaus šypsnio lūpų kampučiuose. „Mūsų darbas labiau primena menininkų kūrybą“, sako Baijings. „Mes pradedame nuo medžiagų bei spalvų parinkimo, o tuomet jau gimsta ir forma“.
Scholten & Baijing yra bendradarbiavę su tokiais žymiais vardais kaip Victoria & Albert muziejus, Zuiderzee muziejus, Audax tekstilės muziejus, Maharam, Established & Sons, HAY, Pastoe, RoyalVKB, Karimoku New Standard, 1616 / Arita Japan, Thomas Eyck, MINI, Georg Jensen ir kitais.

Diziano studija KASCHKASCH, įkurta dviejų draugų ir kolegų – Florian Kallus ir Sebastian Schneider, 2011 metų pabaigoje, Kelne. Duetas dirba baldų bei šviestuvų dizaino srityje, vysto meno ir edukacinius projektus.
Jauni ir ambicingi KASCHKASCH visiuomet siekia maksimumo pasitelkiant minimumą. Jie pasikliauna savo žiniomis, kūrybingumu bei išmone kurdami daiktus, kurie išlieka šiame greitame dizaino pasaulyje. Nuolatinės paieškos ir diskusijos apie estetikos ir funkcionalumo pusiausvyrą – varikliukas vedantis šiuos kūrėjus į priekį.
„Įkvėpimas, tai procesas, ne akimirka. Pradėjęs piešti kėdę, pabaigęs galiu turėti lovą“, sako Sebastian. Koks daiktas tai bebūtų, dizaino gerbėjų pasaulis visada su nekantrumu laukia naujų nenuspėjamų KASCHKASCH idėjų.

Pierre Charpin gimė 1962 metais, šalia Paryžiaus. Nacionalinėje Burgo menų mokykloje įgyjęs vizualinių menų specialybę, nuo 1990 susitelkė į baldų bei pramoninio dizaino sritį. 
Pierre gausiai apdovanotas ir įvertintas savo srities specialistas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Galerie kreo, Paryžiuje, Milano dizaino galerija, Milane, o taip pat su žymiaisias gamintojais tarp kurių tokie vardai kaip Post Design, Zanotta, Montina, Venini, La Manufacture Nationale de Sèvres, Hay.
Pierre Cahrpin be galo inovatyvus dizaineris, jo darbai išieškoti, apgalvotos visos detalės, kurios kartu sugula į darnią visumą. Šis kūrėjas drąsiai naudoja spalvas, žaidžia formomis, ironizuoja, ieško naujų ornamentikos išraiškų, o senuosius, tradicinius menus prikelia naujam gyvenimui įvairiausiuose, netikėtuose pavidaluose.

Lars Beller Fjetland yra norvegų kilmės dizaineris, kurio kelias į šią profesiją vedė „tiesiai pro aplinkui“: Lars net trejus metus paskyrė ekonomikos studijoms, tačiau susivokęs, jog jį labiau traukia kūryba, 2012 metais pabaigė meno studijas.
Lars save apibūdina kaip pragmatišką ir smalsų kūrėją, kurį be galo domina natūralios, gamtiškos medžiagos, jų panaudojimas, geriausiai atskleidžiant natūralias savybes:  „Jokių gūdrybių, tiesiog tyra ir paprasta sąjunga tarp funkcionalumo ir grožio“.  
Užaugęs vakarinėje Norvegijos pakrantėje, arti gamtos, Lars stengiasi integruoti kuo daugiau sąmoningumo savo kūryboje, todėl neretai savo projektams renkasi perdirbtas medžiagas. Bandydamas atskleisti jų grožį jis pasauliui siunčia aiškią žinutę: „Gamtoje nėra tokio dalyko kaip atliekos, nes viskas turi savo vietą, sukasi nenutrūkstamu gyvybės ratu ir neišvengimai pasveikina Žemę nauja forma ar pavidalu.” 

     

Joel Hoff – jaunas vokiečių dizaineris, kuris tik 2014 metais baigė Karališkąjį Londono menų universitetą. Kaip savo baigiamąjį darbą Joel sukūrė šviestuvą, kuris laimėjo HAY jaunojo talento apdovanojimą ir buvo išleistas kaip HAY kolekcijos dalis pavadinimu TURN ON.
Joel Hoff tikslas yra kurti visiems prieinamus daiktus, bet tuo pačiu skatinti žmones investuoti į kokybę ir rinktis ilgaamžiškumą, vartoti saikingiau.

Jaunasis danų dizaineris Jonas Trampedach savo kūrybą grindžia baldų istorijos išmanymu, žiniomis įgytomis dirbant antikvarinių baldų prekyboje.
2008 metais pabaigęs pramoninio dizaino magistro studijas, 2010 metais Kopenhagoje įkūrė savo vardo dizaino studiją ir šiuo metu bendradarbiauja su įvairiais gamintojais, kurdamas įdomius, konceptualius baldus. Jo vardas skamba šalia tokių gamintojų kaip Arco, Frama, Hay, Ikea, Kahler, Munk, Wastberg ir kt.

Ispanų dizaino ikona Jaime Hayon (tarimas:  "chai-me chai-on") – madridietis, gimęs 1974 metais. Pabaigęs pramoninio dizaino studijas Madride ir Paryžiuje, Jaime prisijungė prie Fabrica, Benetton įsteigto dizaino ir komunikacijų centro Trevize, Italijoje. Čia jis iki 1997 metų vadovavo dizaino skyriui. 2000 metais Jamie įkūrė savo vardo dizaino studiją ir nuo tada dirba ir bendradarbiauja su pasaulinio garso kūrėjais bei gamintojais.
Pats Jaime savo kelią į dizaino olimpą vadina nelengvu, netradiciniu, tačiau būtent sunkumai ir suformavo Jaime Hayon tokį, kokį jį pažįsta pasaulis šiandien. Išskirtinis kūrėjas, kurio kūrybinė raiška pažymėta humoru bei žaismingumu. Ne veltui net vienas rimčiausių leidinių Financial Times Jaime pakrikštijo Klounų princu dizaino pasaulyje ir tuo pačiu pelnytai skyrė jam garbingą vietą ant viršelio. 
Be galo šnekus ir gyvo būdo dizaineris žavi savo energija bei produktyvumu, tačiau labiausiai paperka virtuoziškai nuoširdžia kūryba. Laimė – tai požiūris, įsitikinęs Jaime, ir jo darbai, be abejonės, yra aiškiausias šio požiūrio atspindys...
Jaime Hayon vardas siejamas su Fritz Hansen, Magis, Established and Sons, Bisazza, B.D. Barcelona, Se London, Bernhardt Design, Ceccotti, Moooi, Expormim, Swarovski bei daugeliu kitų įtakingų gamintojų. 

Sami Kallio Suomijoje gimę, Švedijoje užaugęs dizaineris, kurio kūryba yra paremta giliomis medžio apdirbimo tradicijomis bei išmanymu. Manevruodamas įvairiomis technikomis, Sami kuria baldus, kurių tradicinės formos atgimsta šiuolaikiniu, naujovišku pavidalu ir įtinka moderniai auditorijai. 
Rankų darbas susipina su naujoviškais medžio apdirbimo mechanizmais ir pasaulį džiugina unikalūs Sami Kallio darbai, balansuojantys kažkur tarp praeities ir dabarties...

Viggo Boesen (1907 – 1985 metai) mažai kam žinomas danų architektas. Nors tik nedaugelis Viggo kūrinių buvo išleisti, bet tie keli pripažįstami, kaip ypač stipriai įtakoję danų dizaino evoliuciją. 1930 metais architektas Boesen, kartu su keliais kolegomis įtakojo naujos architektūros bei dizaino krypties „funkis“ atsiradimą. „Funkis" stilistika įvardijama kaip funkcionalizmo atšaka, su išskirtinai skandinavams būdinga stilistika.
Viggo Boesen estetika šiek tiek naivi, budinanti mielas emocijas bei asociacijas. Būtent šis architektas išvystė idėją, kad baldas turi apgaubti, kviesti į savo glėbį. Plastiškos linijos bei žaismas dydžiais – išskirtinis Viggo kūrybos bruožas.
Boesen ypač žavėjosi ratanu, todėl sukūrė nemažai sėdimųjų baldų būtent iš šios medžiagos. Ir šiandien ikoniškoji „Fox“ kėdė yra neatskiriama klasikinio skandinaviškojo dizaino dalis. 

Mia Hamborg – danų dizainerė, kuri žavisi tvarka, funkcionalumu ir spalvomis. Tęsdama ilgametes danų medžio apdirbimo tradicijas, Mia įkvepia naujos gyvybės šiai medžiagai. Ir nors kūrėja nespraudžia savęs į konkretaus dizaino stiliaus rėmus, humoras bei gyvenimo džiaugsmas yra jos pagrindiniai kūrybiniai vedliai.

Jauna danų dizainerė, kuri gyvena ir dirba Kopenhagoje. „Mano darbo esmė – paprastumas“, sako Signe.  Ir tai aiškiai atsisipindi jos kūryboje: funkcionalūs, kasdienio naudojimo daiktai, kuriuos dizainerė „nurengia“ iki pačios jų esmės tam, kad sukurtų išskirtinius, mados vėjams nepaklūstančius baldus, šviestuvus ar interjero detales.
Be savo vardo studijos Signe darbuojasi ir &tradition, o jos klientų sąraše tokie gamintojų grandai kaip MENU, NEW WORKS ir WOUD.

Arne Jacobsen (1902 – 1971 m.) – kultinė danų dizaino asmenybė, be kurio įtakos neįsivaizduojame šiuolaikinės skandinavų architektūros bei dizaino. Daugiau nei pusę praėjusio šimtmečio architekto Arne Jacobsen idėjos formavo šiuolaikinio danų dizaino reljefą.

Arne Jacobsen kūryba bei inovatyvios idėjos išgrynino ir išvystė danų modernizmo kryptį, padėjo pamatus suvokimui, kad dizainas gali ir turi būti neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, o funkcionalumas žengia koja kojon su estetika bei naujausiomis technologijomis.

Vienas žymiausių Arne Jacobsen kūrinių yra SAS Royal Hotel (dabar vadinamas Radisson Blu Royal Hotel), pastatytas 1960 metais Kopenhagoje. Architektas ne tik suprojektavo patį pastatą, bet ir sukūrė visus baldus, interjero detales. Šis įpūdingas, vientiso ir išieškoto dizaino objektas yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis daugeliui šių laikų kūrėjų.

Arne Jacobsen vardas, tapęs modernizmo sinonimu, ir šiandien gyvas ikonišku baldų bei architektūros pavidalu bei ryškiomis idėjomis, kurioms pritaria ir toliau vysto ne tik skandinavų, bet viso pasaulio dizaino atstovai. Didelė dalis dizaino genijaus Arne Jacobsen sukurtų baldų ir šiandien yra danų gamintojų Fritz Hansen, And Traditon, Louis Poulsen kolekcijose.

Danų dizainerio Verner Panton (1926 – 1998) kūryba – neblėstantis įkvėpimo šaltinis. Jo dizaino bei estetikos suvokimas buvo pažangesnis už jo laikmetį, todėl Verner išsiskyrė gaivališku, net avangardiniu požiūriu, o sukurti daiktai ir šiandien yra moderno pavyzdys.
Inovatyvus medžiagų panaudojimas bei nestandartiniai sprendimai, tapo Verner vizitine kortele, apvertusia visą skandinaviškojo dizaino pasaulį aukštyn kojom.
Verner Panton darbavosi kartu su Arne Jacobsen, tol kol 1955 metais įkūrė savo vardo dizaino studiją.

Sofie Refer danų dizainerė, apšvietimo studijos, Refer + Staer Aps, kūrybinė partnerė.  Sofie kūryba pažymėta aistra ir susižavėjimu išskirtinai šviestuvų dizainui. Jos sukurti šviestuvai kuo puikiausiai įkūnija skandinavišką paprastumą, bet tuo pačiu žavi ir subtiliu ekstravagancijos prieskoniu.
Nuosekli Sofie Refer filosofija, jog apšvietimas yra svarbiausias bet kurios erdvės jaukumo faktorius, skatina ją nuolatos ieškoti vis naujų šviesos išsklaidymo būdų, derinti patikrintą klasiką su moderniu, „šviežiu" įvaizdžiu.

Jørn Utzon (1918 – 2008 m.) vienas reikšmingiausių dvidešimtojo amžiaus danų architektų, kurio darbų vertė neblėsta ir šiandien. Žymiausias Utzon architektūrinis  palikimas – Sidnėjaus operos pastatas, kurio netikėta inspiracija – nulupto apelsino segmentai arba bures primenantys fasadai – sudaro idealią sferą.
Architektas Utzon savo darbais nuolat ieškojo sintezės tarp gamtos, kuriamo objekto bei socialinės aplinkos. Šis, šiaurietiškam dizainui būdingas požiūris gajus įvairiuose jo darbuose, o ne pagal laikmetį progresyvus mąstymas – neišsemiamas įkvėpimo šaltinis ateities kartoms.

Samuel Wilkinson yra jaunas ir ambicingas britų dizaineris, jau spėjęs pasižymėti įvairiais savo darbais bei bendrarabystėmis su garsiais gamintojais. Šio dizainerio stiprybė – gilus medžiagų bei jų apdirbimo technikų išmanymas, išlaisvinantis jo kūrybos galimybes. Samuel nuolatos imasi naujų projektų, gilinasi į dar neišbandytas sritis, o jo dizaino filosofija – kurti humaniškus produktus, pritaikytus žmogui bei jo nuolat kintantiems poreikiams.

Nathalie Du Pasquier gimė 1957 metais, Bordo, Prancūzijoje, o nuo 1979 metų gyvena ir dirba Milane, Italijoje. Iki 1986 metų ši kūrėja dirbo dizaino srityje ir sukūrė daugybė tekstilės, plastiko objektų bei baldų. Nuo 1987 metų Nathalie atsidėjo išskirtinai dailei ir tapybai.

Simon Key Bertman yra danų dizaineris, kurio kūrybos laukas – tekstilė.
Siūlų gijomis dizaineris audžia ne tik naujas struktūras, ar spalvas, bet ir mintis, idėjas. Meistriška manipuliacija raštais, statiškiems audiniams suteikia judėjimo pojūtį, įsuka į spalvų šokį...

Johan Van Hengel danų dizaineris, kurio varomoji jėga – problemų sprendimas. Tyrinėdamas kasdienių daiktų bei objektų medžiagiškumus, funkcijas ir sluoksnius, Johan ieško gerų, inovatyvių idėjų. Paskui jis jas įgyvendina, o dizaino gerbėjai džiaugiasi funkcionaliais, estetiškais daiktais.